laisvingas

laisvìngas, -a adj. (1) FT, láisvingas (1) Šts 1. FT daug laisvės turintis. 2. FT, LmŽ455 laisvę mylintis: Ir laisvingus mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. 3. laisvas, nesuvaržytas: Nėr žmogaus amžiuj taip nelaisvingo padėjimo, kuriame nė jokio pasilinksminimo negalėtųs išrasti I. Papjausčiau raiščius nelaisvingo kalinio I.

laisvìngai adv.: Laisvingai gyvent rš. Kad vaikas lig subręstąs išmoktų viską savotiškai ir laisvingai samprotauti ir stigavoti A1884,31.